Ką reikia žinoti kylant paskolų įmokoms?
Europos centrinis bankas (ECB) gruodį jau ketvirtą kartą šiemet pakėlė palūkanų normas. Pastebima, kad tai po truputį veikia nekilnojamojo turto rinką, sumažėjo investicinių ir spekuliatyvių sandorių. Todėl pirmojo būsto pirkėjai įgavo daugiau derybinės galios ir pradeda po truputį diktuoti sąlygas, o pardavėjai tampa lankstesni ir siūlo nuolaidas. Patarimais, norintiems imti būsto paskolą, dalijasi VisiBankai.lt vadovė ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė.
Pastarąjį pusmetį EURIBOR buvo keliamas net tris kartus, tačiau, nepaisant to, nekilnojamojo turto rinka išlaiko inerciją. Nusprendę įsigyti nekilnojamąjį turtą gyventojai, šio sprendimo nenutraukia. Kita vertus, pastebima, kad preliminarių sutarčių skaičius neturi ankstesnio augimo požymių, taip pat sumažėjo spekuliacinių arba investicinių sandorių.
„Gera žinia pirkėjams, kad šiuo metu pardavėjai ir vystytojai tampa lankstesni dėl kainos, siūlo daugiau įvairių nuolaidų“, – tvirtina V. Kazėnienė.
Visibankai.lt vadovė teigia, kad kylant palūkanoms, visuomet atsiranda keli tipai klientų. Vieniems tai nesukelia jokių baimių, jie savo galimybes vertina atsakingai ir objektyviai. Kitiems, ypač pasirašius preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pavyzdžiui, pavasarį, neužtikrintumo nemažai, nes staiga išaiškėja, kad jie negaus reikiamos kredito sumos. Didelė dalis pardavėjų sutartyse numato, kad negavus paskolos, avansiniai mokėjimai grąžinami.
„Pirkėjai, kurie buvo nusprendę įsigyti antrą ar trečią būstą, kad jį vėliau galėtų išnuomoti, gerokai pabrangus skolinamiems pinigams, susilaiko nuo spekuliatyvinių sandorių. Dėl to laimi pirmojo būsto pirkėjai, kuriems nereikia dėl turto kovoti „aukcionuose“. Po ilgo laiko tarpo sulaukėme pirkėjų galios padidėjimo. Kuo toliau, tuo labiau pirkėjai, o ne pardavėjai diktuoja sąlygas“, – aiškina V. Kazėnienė.
Kylant palūkanoms, gyventojai susiduria su kliūtimis
V. Kazėnienė teigia, kad EURIBOR kilimas, visų pirma, sumažina galimybę apmokėti būsto paskolą, nes didėja jos kaina, nors, dažnu atveju, pajamos nesikeičia. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad dėl pakilusių palūkanų, paskolų įmokos jau dabar padidėjo trečdaliu. Dėl to, lygiagrečiai, bankai keičia būsto paskolų sąlygas ir reikalauja didesnių pajamų naujai besiskolinantiems klientams.
„Kita vertus, ruošiantis įsigyti nuosavą būstą ir paskolos mokėjimams staiga pakilus, ši žinia daug ką pristabdo ir priverčia dar kartą persvarstyti savo realias galimybes, įvertinti, ar šiandien palanki situacija tokiam sprendimui“, – teigia ji.'
Priimdami sprendimus dėl būsto paskolų, bankų darbuotojai vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais, vertina kliento gebėjimą laiku apmokėti suteiktą kreditą, o tam didžiausią įtaką turi gaunamos pajamos ir ar jų užtenka išaugus palūkanoms. Todėl, anot V. Kazėnienės, staigus EURIBOR kilimas sumažino klientų gaunamų būsto paskolų sumas.
„Net, jei klientas prieš pusmetį susitarė su statytoju dėl kainos, o su banku – dėl paskolos sumos bei pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tai negarantuoja, kad galutinis banko atsakymas bus teigiamas. Jei žmogaus pajamos per tą laikotarpį nekilo, o paskolos skaičiavimai buvo ribiniai, siūlomas paskolos dydis gali būti sumažintas ir pasiūlyta prisidėti didesne suma savo lėšomis, arba apskritai atsisakyta suteikti paskolą. Tai yra dažna priežastis, kodėl sandoriai neįvyksta“, – pastebi ji.
Per pastarąjį pusmetį vidutinė Visibankai.lt būsto paskola augo nuo 86 tūkstančių iki 105 tūkstančių. Tai lėmė ne tik brangstantis nekilnojamasis turtas, didėjančios gyventojų pajamos, bet ir tai, kad didėjant neapibrėžtumui dėl bankų finansavimo, lieka skolintis tik aukštesnes ar aukštas pajamas gaunantys klientai, kurių būsto paskolų sumos yra gerokai didesnės.
Ką turėtų žinoti ketinantys imti paskolą?
Pasak V. Kazėnienės, pastaruoju metu pasikeitė nekilnojamojo turto pirkimo procesas. Anksčiau būsimi pirkėjai vedami emocijų karštligiškai keliaudavo po objektus ir sugaišdavo laiką rinkdamiesi patinkantį turtą, bet sužinoję savo finansines galimybes, suprasdavo, kad beprasmiškai sugaišo daugybę laiko.
„Dabar pirkėjai elgiasi racionaliau, nekilnojamojo turto pirkimą pradeda nuo savo finansinių galimybių analizės ir tik po to, pagal aiškiai apibrėžus būsimo sandorio kainos rėžius, keliauja į būstų žvalgybą. Labiau pažengę klientai, nebesirenka pasiūlymo iš vieno banko, kaip tai buvo įprasta.
Visibankai.lt klientus skatiname kartu atlikti finansinių galimybių analizę. Pirmoji nemokama konsultacija yra skirta tam, kad klientai suprastų, kokias galimybes jie turi, priimtų drąsesnius sprendimus, arba nukeltų nekilnojamojo turto įsigijimą vėlesniam laikotarpiui“, – sako ji.
V. Kazėnienė „auksinį klientą“ apibūdina kaip 25-35 metų amžiaus, su aukštuoju išsilavinimu, turinį ilgesnę nei 1 metų darbo patirtį vienoje įmonėje, gaunantį stabilų ir aukštesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Taip pat toks klientas užima aukštesnes pareigas, yra sukūręs šeimą, turintis ne tik 15 proc. nuosavų lėšų būsto pirkimui, bet ir yra atsidėjęs santaupų rezervą netikėtiems atvejams. Šio profilio klientų bankai dažniausiai trokšta ir linkę pasiūlyti geresnes sąlygas, nes tai atitinka rizikos valdymo principus.
„Tačiau, net ir šio profilio klientai nebūtinai gaus geriausias sąlygas, nes derantis su bankais būtina turėti stiprią poziciją bei praktinius gebėjimus. Be to, klientai klysta manydami, kad bankas, kuriame jie savo pinigus laiko daugybę metų, suteiks geriausias sąlygas. Tačiau praktikoje situacija kiek skiriasi, nes kredito įstaigos labiau linkusios taikyti didesnes nuolaidas naujam klientui, o ne tam, kuris yra mažiau linkęs keisti banką. Turėdami didelę patirtį ir kiekvieną dieną atstovaudami dideliam kiekiui klientų, galime geriau derėtis su bankais, kuo negali pasinaudoti vienišas klientas ieškodamas geresnių sąlygų“, – apibendrina ji.
